Išmok suprasti, kaip jėgos veikia kūnus, kaip jos žymimos ir kuo skiriasi dažniausios jėgos.
Ką reikia suprasti
Jėga apibūdina kūnų sąveiką. Ji gali pakeisti kūno greitį, judėjimo kryptį arba formą. Jėga žymima F, matuojama niutonais (N) ir gali būti išmatuota dinamometru. Brėžinyje jėgą vaizduoja rodyklė: jos kryptis rodo jėgos kryptį.
- Sunkio jėga atsiranda dėl Žemės traukos: Fₛ = m·g. Uždaviniuose prie Žemės g dažnai apytikriai laikomas 10 Nkg.
- Trinties jėga dažnai priešinasi paviršiais judančio kūno judėjimui.
- Tamprumo jėga atsiranda deformavus kūną, pavyzdžiui, ištempus spyruoklę.
Vienos tiesės kryptimi veikiančias jėgas galima sudėti arba atimti. Priešingų krypčių jėgų atstojamoji nukreipta didesnės jėgos kryptimi.
Kaip spręsti žingsniais
Sprendimo pavyzdžiai
2 kg kūną veikia sunkio jėga. Imame g ≈ 10 Nkg: Fₛ = m·g = 2·10 = 20 N.
Į dešinę veikia 12 N jėga, į kairę – 5 N. Atstojamoji: 12−5 = 7 N į dešinę.
Dažnos klaidos ir patarimai
Dažnos klaidos ir patarimai
- Nepainiok masės kilogramais su jėga niutonais.
- Brėžinyje pažymėk ir jėgos kryptį, ir dydį.
- Sunkio jėga ir kūno svoris yra susijusios, bet skirtingos sąvokos.
Trumpai įsimink
Jėga gali keisti kūno judėjimą arba formą. Jos vienetas – niutonas (N), o kryptis svarbi sprendžiant uždavinius.
Jei ši tema vis dar neaiški, gali registruotis pamokai ir viską pereiti žingsnis po žingsnio.